Paryžius, Prancūzija

2001-ųjų Paryžiaus neprisimenu - miestas tada man mažai rūpėjo. Tą kartą mes paskutiniai naktį lipom į Eifelio bokštą, bet miesto vaizdo mano atmintyje neliko. Mes kėlėmės apžvalgos ratu Konkordijos aikštėje, bet aš nemačiau nieko aplinkui. Pamenu jaunimo nusėstas Senos pakrantes, Marso laukus ryto rūke ir labai labai lėtai paskutinį kartą paryčiais eitą kelią nuo Eliziejaus laukų per Invalidų rūmus iki Rue des Volontaires. 

2007-ais iš tikrųjų pamačiau Paryžių: Monmartro kalvą, Lotynų kvartalą, Dievo Motinos katedrą, Triumfo arką ir Panteoną... Buvo vakarėlių, buvo daug romo, šiek tiek šampano, diskusijų apie proletarus ir buržua, buvo gitara, piknikai, kelionės metro su bilietėliais ir be jų, buvo tos pačios Senos pakrantės ir šokantys, skaitantys, besikalbantys, besibučiuojantys žmonės.